CO2 er ekki mengun frekar en vatnsgufa

Enn og aftur fjallar frétt um "losun gróšurhśslofttegunda" og blandar žvķ saman viš losun eiturefna (mengun). Gróšurhśsalofttegundir eins og hin veika gróšurhśsalofttegund CO2 og hin sterka gróšurhśsalofttegund H20 (vatnsgufa) eru ekki "mengun". Hins vegar, ef fréttin fjallaši um losun į efnum eins og flśor (sem veldur sjśkdómum) žį vęri oršiš "mengun" višeigandi.

En ętli žessi bošskapur muni heyrast? Nei varla. Nś fer heimurinn kólnandi og žį hętta svona fréttir vonandi aš birtast og ašrar fréttir sem fjalla um uppskerubresti vegna kuldakasta aš birtast ķ stašinn. Heimur kólnandi fer er heimur versnandi fer. Hlżnandi heimur er heimur batnandi fer. 


mbl.is Minni mengun frį įlverum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Rauša Ljóniš

Sęll, Geir.

Um  92% af gróšurhśsalofttegundum er H2O Vatnsgufur.

Fróšleikur  um losun Co2 og įhrif žess į umhverfiš.

Um 80% af žeirri orku sem er nś notuš ķ heiminum kemur frį jaršeldsneyti śr jöršu.    

Notkun jaršefnaeldsneytis er helsta uppspretta gróšurhśsaįhrifanna į jöršinni. Stern-skżrslan og IPCC-skżrslan leggja žvķ įherslu į  nżtingu annarra orkulinda en jaršeldsneytis sem žįtt ķ aš draga śr gróšurhśsaįhrifunum į Hnattręna vķsu.
Losun koltvķsżrings frį raforkuframleišslu śr jaršeldsneyti til įlvinnslu er rśmlega 110  milljón tonn af CO2 į  įriš 2007.
Faržegaflug feršamannaišnašur og vöruflug, ž.e. flug frį og til Ķslands og innanlands
nemur um 4.2 milljónum tonna af CO2, sem er svipuš og losun, 16 įlvera į CO2 eins og žau eru hér į landi. Hvert tonn af įli sem framleitt er į Ķslandi eša 790 žśsund tonn meš raforku śr vatnsorku  ķ staš raforku śr jaršeldsneyti sparar andrśmsloftinu 13,2 tonn af koltvķsżringi. (  790 žśsund x 13,2 CO2 ) = 13.2 milljóna af CO2 sparnašur į hnattręna vķsu.                                       
Verši framleišsla į Ķslandi komin ķ 1,0 milljón tonn į įri .Til žess žyrfti nįlęgt 16 TWh/a (terawattstundir į įri), reikaš ķ orkuveri, t.d. 12 śr vatnsorku og 4 śr jaršhita. Orkulindir okkar rįša vel viš žaš. Sś įlvinnsla sparaši andrśmsloftinu
10.48 milljón tonn į įri hnattręnt  boriš saman viš aš įliš fyrir utan žess sem kęmi til baka ķ sparnaši vęri framleitt meš rafmagni śr jaršeldsneyti sem losar 14,2 tonn CO2 į framleidd tonn af įli.
Og aš 1,0 milljóna tonna
įlframleišsla į Ķslandi „sparaši andrśmsloftinu 13.2 milljón tonn į CO2 į įri.

 
Sparar 5-falda nśverandi innanlandslosun į Ķslandi og um 12% af nśverandi losun ķ heiminum vegna raforkuvinnslu til įlframleišslu!"
 Er eitthvaš annaš land ķ veröldinni sem getur sparaš 5-falda losun sķna hnattręnt į CO2 ?.

Almannahagsmunir eru aš virkja vatnsorku og jaršhita til raforkuvinnslu. Žeir hagsmunir eru nś rķkari en nokkru sinni fyrr ķ heimi sem fęr 80% orku sinnar śr jaršefnaeldsneyti og er ógnaš af gróšurhśsaįhrifunum. Žaš eru sameiginlegir hagsmunir Heimsbyggšarinnar og almennings į Ķslandi.                                 

Žetta kemur greinilega fram bęši ķ Stern-skżrslunni og IPCC-skżrslunni og svo öšrum skżrslum og višurkenndum rannsóknum sem lśta aš sparnaši į CO2.

Skynsömum mönnum getur skjįtlast en žeir višurkenna mistök sķn ef žeim skjįtlašist,  ef žeir eru skynsamir. Ég vona aš umhverfisrįšherra og išnašarrįšherra og žingmenn séu allir skynsamir menn og vinni žjóš sinni og heimsbyggšinni til heilla og skoša mįlin įn žessa aš lįta einkapólitķsk sjónarmiš og pólitķska hugsun rįša feršinni og fari aš skoša umhverfismįl į hnattręnavķsu ekki pólitķska eins og VG og Samfylkingin įsamt öšrum umhverfissóšum hafa gert hingaš til og žar meš ekki hugsaš aš verndun  andrśmsloftsins heldur frekar unniš gegn henni.

 Ķsland er ekki eyland ķ umhverfismįlum.           

Ķslendingar geta lagt stęrri skerf af mörkum ķ barįttunni viš žį vį sem öllu mannkyni stafar af gróšurhśsavandanum. Framlag okkar Ķslendinga er aš hafa žessa vinnslu hér į landi . Og viš žurfum samt ekkert aš óttast aš eiga ekki ašgang aš ósnortinni nįttśru!

Lķklega er mesta hęttan ķ aš mönnum mistakist aš vinna bug į gróšurhśsaįhrifunum fólgin ķ hugsunarhęttinum. Tilhneigingunni til aš skjóta sér sjįlfum undan vanda meš allskyns afsökunum en ętla öšrum aš leysa hann og óvķsundalegahugsun og menntunarleysi ķ umhverfismįlum. Sś hugsun sęmir sķst Ķslendingum sem hver um sig ręšur yfir hundraš sinnum meiri efnahagslegri vatnsorku en hver jaršarbśi aš mešaltali og  jaršhita aš auki.

Ķslensk raforka, sem framleidd er meš fallorku vatns eša žrżstiorku gufu er dżrari en raforka framleidd meš olķu ķ Rśsslandi eša kolum ķ Kķna Sušurafrķku Įstralķu.                                              

Ķ žessum löndun er nś veriš aš reisa Įlver sem eiga aš vera meš framleišslugetu upp į 3 milljónir tonna af įli og orkugjafinn er jaršeldsneyti meš CO2 śtstreymi 14.2 X 3 milljón tonn eša 42.6 milljón tonn af Co2 .  

Ef fallorka og jaršorka vęri notuš vęri talan 4.5 milljón tonn og af žvķ kęmi til baka ķ sparnaši į Hnattręnavķsu 13.2 X 3 = 39.6 milljón  tonn.     

Hlżnun andrśmsins stafar ekki af auknu CO2 magni eingöngu, heldur minni skżjahulu og žar meš minna endurkasti Sólarljóss. Dani aš nafni Henrik Svensmark hefur śtskżrt hvernig žetta gerist. Mikil brennsla kolefna  meš framleišslu į CO2 er óęskileg af öšrum įstęšum. Til dęmis er olķa undirstaša efnaišnašar og plastsišnašar sį išnašur mengar meira eins og nżjar tölu sżna sś olķa sem viš brennum ķ dag veršur ekki notuš til annara hluta į morgun. Sé litiš til jįkvęšar afleišingar losunar CO2 śt ķ andrśmiš, mį nefna betri vöxt jurta.

Ef Gróšurhśsamenn vilja lįta taka sig alvarlega, verša žeir aš śtskżra hvers vegna rannsóknir sżna aš aukning/lękkun hita į Jöršinni kemur į undan CO2 aukningu/lękkun.

Žversögn mįlsins er, aš ef CO2 veldur hitun er hitunarferillinn óstöšvandi, žvķ aš sannanlega losar hitun mikiš magn af CO2 śr sjónum.

Koltvķsżringur ķ andrśmsloftinu er brįšnaušsynlegur öllu lķfi į jöršinni. Vęri hann ekki fyrir hendi gętu plöntur alls ekki žrifist, og žar meš ekkert lķf. Plöntur vinna kolefnissambönd (mjölvi, sykur) śr koltvķsżringnum meš ašstoš sólarljóssins eins og alžekkt er. Koltvķsżringur er žvķ ekki eitur, heldur undirstaša alls lķfs į jöršinni. Plöturnar anda aš sér CO2, en anda frį sér sśrefni. Dżr og menn anda aš sér sśrefni, en anda frį sér CO2. Žetta er žvķ hringrįs.

CO2 veršur til viš bruna ķ lķkömum dżra, rotnun lķfvera og bruna į eldsneyti. Eldfjöll og hverasvęši anda óhemju magni af CO2 frį sér. Koltvķsżringur veršur til viš gerjun vķns, žegar braušdeig er lįtiš hefast, og er ómissandi ķ gosdrykki. Ašalhrįefniš ķ framleišslu į gręnmeti og įvöxtum, og reyndar öllum gróšri, er koltvķsżringur.

Žetta er žvķ fremur matur en eitur, og alls ekki mengun. Margir rugla saman koltvķsżringi og mengunarskżjum, sem oft sjįst yfir stórborgum. Žau eru allt annars ešlis. Žar er um raunverulega og skašlega mengun aš ręša.

CO2 hleypir ķ gegn um sig stuttbylgju hitageislum frį sólinni, en dregur ķ sig langbylgju hitageisla frį yfirborši jaršar. Viš žaš hitnar lofthjśpurinn örlķtiš til višbótar. Yfirborš jaršar fęr žannig varmageislun beint frį sólinni, og auk žess višbótar varmageislun frį CO2 ķ lofthjśpnum. Žannig męlist hęrra hitastig viš yfirborš jaršar, žó svo jöršin og lofthjśpurinn sem heild séu ķ jafnvęgi gagnvart heildarinnstreymi varmaorku frį sólinni. Žetta hefur ķ för meš sér kólnun ķ efri loftlögum. CO 2 er nįnast ógegnsętt fyrir innrautt ljós meš um 15 mķkrómetra öldulengd.

Įn gróšurhśsalofttegunda vęri mešalhiti jaršar mķnus 18°C, en er plśs 15°C vegna gróšurhśsaįhrifa, aš mestu vegna loftrakans.

Lönd į borš viš Sviss, Ķtalķu, Austurrķki, Žżskaland, Frakkland, Spįnn, Bandarķkin, Noreg og Svķžjóš hafa žegar virkjaš frį 70 - 90% sinnar efnahagslegu vatnsorku įn žess aš nįttśra žessara landa vęri lögš ķ rśst. Sviss hefur t.d. virkjaš yfir 90%. Samt koma milljónir feršamanna til Sviss į hverju įri, einmitt til aš skoša stórbrotna nįttśru. Ķ nįkvęmlega sama tilgangi og feršamenn koma til Ķslands!

Žaš er hrein bįbilja sem haldiš er fram aš nżting orkulindanna eyšileggi nįttśruna og leggi feršažjónustuna ķ rśst. Žaš sżnir reynslan frį öšrum vatnsorkulöndum svo aš ekki veršur um villst.

Engum dettur ķ hug aš halda žvķ fram aš ekki sé lengur nein skošunarverš nįttśra ķ Sviss, Noregi,Austurrķki, Žżskalandi, vegna žess aš vatnsaflsvirkjanir séu bśnar aš eyšileggja hana! Hversvegna er žį talin hętta į žvķ į Ķslandi?

Flśrsambönd eru milli 6000 og 9000 sinnum virkari gróšurhśsalofttegundir en koltvķsżringur, til aš mynda hefur Alcan ķ Straumsvķk nįš aš draga saman śtstreymi flśorskolefna śr rśmlega 420.000 tonnum CO2 ķgilda įriš 1990 ķ tęp 7.000 tonn įriš 2007, mešal annars meš endurbęttri vinnslutękni og tölvustuddri stżritękni. Į sama tķma segja menn aš engin hįtękni sé ķ įlverum.

Enginn keyrir bķl nema aš minnsta kosti telja sig eiga erindi meš keyrslunni. Žaš erindi  getur vel veriš sjįlf įnęgjan af akstrinum. Fyrir andrśmsloftiš er betra aš aka um į tvinnbķl en stórum eyšslufrekum jeppa. Frį sama sjónarmiši er lķka best aš sem mest af įli sé notaš ķ bķlinn ķ staš žyngri mįlma hvort sem bifreišin er tvinnbķll eša jeppi. Tališ er aš hvert kg af įli sem notaš er ķ bķl ķ staš žyngri mįlma spar andrśmslofinu 28 kg af CO2 yfir endingartķma bķlsins, sem er stuttur boriš saman viš mešaldvalartķma CO2 ķ andrśmsloftinu.

Žetta merkir aš ef 8,5% til 10% af framleiddu įli er notaš ķ bķla nęgir žaš til aš vega upp losunina viš framleišslu žess į Ķslandi, 1,5 kg af CO2 į hvert kg af įli. Ķ reynd er miklu hęrra hlutfall af framleiddu įli notaš ķ bķla. Įlframleišsla viš „ķslenskar ašstęšur" hvar sem er ķ heiminum, ž.e. meš raforku śr öšrum orkugjöfum en jaršefnaeldsneyti, sparar žvķ andrśmsloftinu śtblįstur CO2 boriš saman viš aš įl vęri alls ekki framleitt og žyngri mįlmar notašir ķ farartęki.

Žetta sżnir hvķlķk endaleysa žaš er aš taka įlvinnslu į Ķslandi meš ķ Kyoto-bókunina; starfsemi sem stušlar aš markmiši bókunarinnar en vinnur ekki gegn henni! Įlvinnsla į Ķslandi į ekki heima žar inni. Hvers vegna er flugumferš į Ķslandi ekki žar inni og feršarišnašurinn sem er stęrsta stórišja ķslands og mesti mengunarvaldurinn. Feršaišnašurinn į Ķslandi losar um 4.2 milljón tonn,af CO2, eins og 16 įlver af žeirri stęrša grįšu sem hér er ķ Straumsvķk.

Žaš er heimslosunin į CO2 ein sem skiptir mįli ekki hvar hśn į sér staš. Žaš er žaš sem ķslendingar eiga aš huga aš ekki beina sjónum aš einum žętti, žaš sżnir ašeins žröngsżni og vilja til aš bęta ekki žar śr sem bęta į og įrangur veršur lķtil sem enginn, verši sś skošun įfram.


Heimsmarkašsverš į įli hefur hękkaš eftir aš žessir śtreikningar voru geršir og er aršsemin nś 13.5%. Vegna hagstęšra samninga um raforkuverš sem er mišaš viš įlverš nś er skortur į įli į įlmörkušum mį ętla aš heimsmarkašsverš į įli fari hękkandi į mišju įrinu (2008) fram til 2009 og hękka enn meir į nęstu įrum. Aš žessu sögšu mun aršsemin af Kįrahnjśkavirkjun aukast enn frekar og fara jafnvel upp ķ 15 til 17%. Menn geta svo deilt um hvort žetta sé višunandi aršsemi ef menn vilja, virkjunin borgar sig upp į skemmri tķma en įętlanir geršu rįš fyrir.

Ķsland ręšur yfir 100 sinnum meiri efnahagslegri vatnsorku į mann en hver jaršarbśi aš mešaltali. Ķsland liggur svo langt śti ķ hafi aš flutningskostnašur rafmagns um sęstreng gerir raforku frį Ķslandi ósamkeppnishęfa, jafnvel į Bretlandseyjum, eins og margendurteknar śttektir į lišnum įratugum hafa leitt ķ ljós. Breytingar į žvķ eru ekki ķ sjónmįli. Vegna žess er engin tilviljun aš hęgt er aš fį ódżrara rafmagn į Ķslandi en vķša annarsstašar. Undirboši af Ķslendinga hįlfu er žar ekki um aš kenna.

Loks segir ķ hagspį greiningardeildar Kaupžings aš umręša um byggingu įlvers į Bakka viš Hśsavķk muni verša hįvęrari žegar nśverandi hagsveifla endar og fleiri merki um nišurskurš hins opinbera taki aš berast.  Višsnśningur ķ utanrķkisvišskiptum veršur einungis ķ Ķslenska įlgeiranum en hvergi annarsstašar eins og mįlin hafa žróast, žar sem įlśtflutningur eykst en innflutningur dregst saman og ķ takt viš minnkandi śtgjöld, spįin gerir  rįš fyrir samdrętti ķ fjarfestingu atvinnuveganna į žessu įri žar sem stórišjuframkvęmdu er mestu lokiš.

Śtflutningsveršmęti įls mun ķ fyrsta sinn fara fram śr veršmęti śtfluttra sjįvarafurša į žessu įri samkvęmt śtreikningum greiningardeildar Kaupžings . Vitna ég ķ Kaupžing į vef Samorku, Samtaka orku- og veitufyrirtękja.

Kaupžing segir einnig aš samkvęmt śtreikningunum megi bśast viš aš śtflutningsveršmęti įls aukist śr rśmum 115 milljöršum króna ķ um 185 milljarša į žessu įri og verši komiš ķ um 195 milljarša į įrinu 2009.

Nišurskuršur į žorskkvóta um žrišjung kemur hins vegar nišur į śtflutningnum og er reiknaš meš aš kostnašur nišurskuršarins verši į bilinu 18 -24 milljaršar į įri.

Greiningardeild Kaupžings segir enn fremur aš hagvöxtur nęstu įra muni verša drifinn įfram af višsnśningi ķ utanrķkisvišskiptum žar sem įlśtflutningur muni aukast og innflutningur dragist saman ķ takt viš minnkandi śtgjöld žjóšarinnar.

Bśist er viš samdrętti ķ fjįrfestingu į žessu įri en svo eykst hśn aftur į nęsta įri sem helgast eingöngu af Helguvķkurverkefninu, en gert er rįš fyrir aš žęr framkvęmdir hefjist ķ įr og nįi hįmarki į nęsta įri.


Hvar vęri Ķslenskt žjóšfélag nś statt ef hugmyndafręši VG og Samfylkingarinnar og Sólarhópana ķ atvinnumįlum fengi aš rįša? Hefši stefna žessara flokka veriš viš lķši frį  įrinu 1880 žegar uppbygging var ķ sjįvarśtvegi, fyrsti kśtterinn kom til landsins og fyrsti togarin sem kom 1905. Hvar vęrum viš nś hefši afturhaldsstefna vinstriflokkanna veriš viš lżši ?

VG hefšu vilja banna Kśtterana. Žeir veiddu meira en įraskipin, um borš var kolaeldavél og ljós sem notušu steinolķu og togarann hann var meš kolakyntri vél og steinolķljós..

En žį var öldin önnur og frumkvöšlar į vinstrivang į žessum įrum höfšu hugsjónir um betra samfélag og bundust höndum saman viš Ķslenskt atvinnulķf og fólkiš ķ landinu, alžżšuna  til sjįvar og sveita og vildu veg žjóšar sem mestan. Žetta geršu žeir ķ samvinnu viš atvinnuvegina en undirstašan var sjįvarśtvegur, öllum landmönnum til hagsbóta.

Žessir flokkar böršust fyrir hinni vinnandi stétt alžżšunnar.

En nś hefur veriš sett nż stefna, atvinnuna skal nś hrifsa af verkalżšnum og faglęršum og fęra tękifęrin yfir į langskólagengiš og Hįskólamenntaš fólk sem aš stęrstu leiti styšur žessa flokka og er ķ stjórn og rįšum žessara flokka. Žessa sķbylja sjįum viš og heyrum ķ ręšu og riti hvort sem er ķ žinginu eša utan žings.

Uppruninn löngu gleymdur og fyrir borš borinn.

Vinstri gręnir, Samfylkingin og ašrir smįir öfgahópar Sólarhópar vilja nś hafa įhrif į atvinnusköpun ķ landinu meš afskiptum löggjafasamkomunnar, rķkis- og bęja.  Hvaš er gert ķ atvinnumįlum nś ? Sś kenning hefur veriš sett fram af vinstrimönnum aš ekkert eigi byggja upp nema ķ samrįši viš žį, žeir boša forsjįsjįrhyggju ķ flestum mįlum og vilja žar meš setja um leiš hömlur į frekari uppbyggingu atvinnumįla ķ landinu. Ekkert mį gera sem ekki er ķ tķsku hvort sem žaš skilar inn hagsęld inn ķ žjóšlķfiš eša ei eša atvinnu fyrir landsmenn.

Hér er į feršinni svokallaš Marteins Mosdal heilkenni.

Yfir 45% af veršmętum Įls er tališ verša eftir ķ landinu  og skilar žvķ umtalsveršu fjįrmagni til žjóšarbśsins. Įlišnašur į Ķslandi sem atvinnugrein hefur um 40 įra skeiš veriš en stęrsta lyftistöng ķ atvinnumįlum lands og žjóšar og Hafnfiršinga. Įlišnašurinn hefur skilaš inn ķ žjóšarbśiš grķšarlegum veršmętum ekki bara ķ gjaldeyri og sköttum heldur einnig ķ žekkingu, hugbśnaši og vķsindum. Orkugeirinn hefur blómstraš ķ kjölfar įlbyltingarinnar į Ķslandi. Virkjanir hafa veriš reistar, orka  jökulfljóta beisluš sem og orka jaršvarma. 

Žegar įlveriš ķ Straumsvķka tók til starfa įriš 1969 var ekki bjart yfir Hafnarfirši og Hafnfiršingum né žjóšarbśinu öllu ķ atvinnumįlum. Sķldaraflinn hafši dregist saman śr 770.689 žśsund tonnum įriš 1966 nišur ķ  56.689 tonn įriš 1969. Ekki var betra įstand meš žorskaflann, en hann hafši hruniš śr 311 žśsund tonnum frį įrinu 1960 nišur ķ 210 žśsund tonn 1967.

Žegar samningurinn um Alusuisse meš einungis eins atkvęšis meirihluta var samžykktur vildu andstęšingar atvinnuuppbyggingar, ž.e. kommśnistar nś VG frekar sjį gaffalbita verksmišju rķsa žó svo aš sķldarstofninn  vęri hruninn Žaš er sorglegt til žess aš hugsa aš sķšan hefur hagfręši žeirra ekki breytts.

Žśsundir landsmanna flśšu land til aš leita lķfsvišurvęris til annara landa s.s. Įstralķu, Bandarķkjanna og Noršurlandanna. Nś er öldin önnur žvķ įlišnašurinn į Ķslandi er atvinnuvegur sem hefur veriš undirstaša og sóknarfęri fyrir ašrar atvinnugreinar. Žęr atvinnugreinar t.d. verktakafyrirtęki og vélaverkstęši, hugbśnašarfyrirtęki hafa sprottiš upp ķ skjóli aukinna tękifęra ķ góšęrinu undanfarin įr. Nś er svo komiš aš žśsundir erlendra manna og kvenna hefur flutt til Ķslands til aš afla sér lķfsvišurvęris. Sį sem hér skrifar spyr, hver var svo undirstašan ?

Ekki var žaš Gaffalbita verksmišja vinstrimanna sem aldrei reis né neitt annaš sem žeir lögšu til.

Menn geta ekki litiš fram hjį žeirri stašreynd hversu stóran žįtt uppbyggingin ķ Straumsvķk įtti ķ atvinnubyltingunni į Ķslandi og žį nżju stefnu sem mörkuš var meš henni ķ atvinnubyggingunni į Ķslandi.

Menntun landsmanna hefur aukist ķ skjóli aukinna tękifęra vegna žeirra rušningsįhrifa  sem žessi nżja atvinnugrein hefur haft ķ för meš sér undanfarin 40 įr af žeirri einföldu įstęšu aš tękifęrin fyrir hįskólamenntaša eru fleiri, t.d. verk- og tęknifręšingar ISAL.

Įriš 1969 voru um eitthundraš verkfręšimenntašir menn į landinu og įttu ķ erfišleikum aš fį sé vinnu viš sitt hęfi į Ķslandi. Nś eru um 3.500 verk- og tęknifręšingar og fjölgar ört, žrįtt fyrir žaš er grķšarlegur skortur į fólki ķ žessari grein.

UM 22.500 manns eiga nś afkomu sķna undir orkugeiranum og stórišju į Ķslandi. Tuttugu og tvö žśsund og fimm hundruš manns sem vinstrimenn vilja svipta lķfsvišurvęrinu og tryggja aš žeirra hagur og framtķš sé ķ lausu lofti.

Hvar skyldi allur žessi hópur 22.500 manna starfa? Hópurinn er ķ Įl geiranum Jįrn-blendinu, Landsvirkjun, Rei, Geysi Green, Orkuveitu Sušurnesja, Orkuveitu Reykjavķkur, Orkustofnum og fleiri fyrirtękjum og stofnunum sem öll fengu vķtamķnsprautu ķ kjölfar byggingar Įlversins ķ Straumsvķk.

 

Heimildaskrį:

Center for the Study of Carbon Dioxide and Global Chang

 

http://www.Co2science.org

http://www.world-aluminium.org/Home

http://en.wikipedia.org/wiki/Stern_Review

http://www.world-aluminium.org/

http://www.azom.com/materials.asp

http://www.eaa.net/eaa/index.jsp

http://search.treasury.gov.uk/search?p=Q&ts=treasury&mainresult=mt_mainresult_yes&w=Stern+Review

http://search.unfccc.int/query.html?col=fccc&qt=aluminium

 http://search.unfccc.int/query.html?col=fccc&charset=iso-8859-1&ht=0&qp=&qt=IPCC&qs=&qc=&pw=90%25&ws=1&la=en&qm=0&st=1&nh=10&lk=1&rf=2&rq=0&si=0                      IPCC

http://www.world-aluminium.org/cache/fl0000107.pdf

 http://www.world-aluminium.org/cache/fl0000169.pdf

http://www.germanwatch.org/

http://en.wikipedia.org/wiki/Climate_change_and_agriculture

http://en.wikipedia.org/wiki/Fossil_fuel_power_plant

http://www.newstatesman.com/200712190004

http://www.pmel.noaa.gov/pubs/PDF/feel2899/feel2899.pdf

http://science.nasa.gov/newhome/headlines/ast22jul99_1.htm

http://www.cru.uea.ac.uk/

http://www.globalwarmingart.com/wiki/Category:Galleries

http://climatecare.org/

http://en.wikipedia.org/wiki/Solar_variation

 

 

Kv, Sigurjón Vigfśsson

Rauša Ljóniš, 26.4.2008 k

Rauša Ljóniš, 26.4.2008 kl. 20:18

2 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Geir, kenningin um gróšurhśsaįhrif koltvķsżrings hefur haldiš įgętlega vatni hingaš til. Žau įhrif koltvķsżrings aš endurkasta śtgeislun jaršar hafa veriš vel žekkt ķ fjölda įra. Ert žś meš e-r nżjar upplżsingar, sem benda til žess aš kenningin standist ekki?

Snębjörn Gušmundsson, 26.4.2008 kl. 20:46

3 Smįmynd: Geir Įgśstsson

(Žurfti žvķ mišur aš eyša fyrri athugasemd minni viš žessa fęrslu žvķ hśn beindi spjótum sķnum ķ vitlausa įtt.)

Snębjörn,

CO2 er einn af óteljandi mörgum įhrifavöldum į hitastig andrśmslofts Jaršar. Aš CO2 sé įhrifalaust ķ andrśmsloftinu er hins vegar skošun fęstra (en žessi įhrif eru dvergįhrif mišaš viš sólina, skżin, og ótal margt fleira).

Kenningin um aš CO2 sé į einhvern hįtt rįšandi afl ķ hitastigsbreytingum er veik og byggist fyrst og fremst į žvķ aš į milli įranna 1970 og 2000 var hitastig og žéttleiki CO2 ķ andrśmsloftinu bęši į uppleiš. Į įrunum ca 1940-1970 og nś frį 2001 til 2008 hefur žaš ekki veriš raunin - eingöngu vöxtur CO2, ekki vöxtur ķ hitastigi. Vöxtur į žéttleika CO2 ķ andrśmsloftinu hefur hins vegar veriš stanslaus ķ 150 įr. Hitastig hefur sveiflast upp og nišur ķ višleitni sinni til aš komast į hitastig Evrópu žegar Ķsland var aš byggjast. 

IPCC lendir ķ mjög stórum śtskżringarvandręšum ef samtökin žora aš gefa śt skżrslu aftur. 

Geir Įgśstsson, 26.4.2008 kl. 21:28

4 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Hafžór Örn,

Hlżnun er ekki slęm. CO2 er ekki rķkjandi įhrifavaldur į hitastigsbreytingar Jaršar, en ef svo vęri žį vęri mįliš einfaldlega aš pumpa žvķ śt ķ andrśmsloftiš ķ enn meiri męli. Kaupa gamla bķla en ekki nżja, nota dķselstöšvar ķ staš vatnsaflsvirkjana og senda flugvélar įn faržega og varnings ķ kringum Jöršina stanslaust.

Mestu blómaskeiš mannskyns hafa veriš žegar hitastig var hįtt og gott. Į Ķslandi vķkingaaldar óx skógur frį fjalli til fjöru, og saušfjįrrękt var möguleg į Gręnlandi. 

Geir Įgśstsson, 26.4.2008 kl. 22:02

5 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Snębjörn,

CO2 er einn af óteljandi mörgum įhrifavöldum į hitastig andrśmslofts Jaršar. Aš CO2 sé įhrifalaust ķ andrśmsloftinu er hins vegar skošun fęstra (en žessi įhrif eru dvergįhrif mišaš viš sólina, skżin, og ótal margt fleira). Kenningin um aš CO2 sé į einhvern hįtt rįšandi afl ķ hitastigsbreytingum er veik og byggist fyrst og fremst į žvķ aš į milli įranna 1970 og 2000 var hitastig og žéttleiki CO2 ķ andrśmsloftinu bęši į uppleiš. Į įrunum ca 1940-1970 og nś frį 2001 til 2008 hefur žaš ekki veriš raunin - eingöngu vöxtur CO2, ekki vöxtur ķ hitastigi.

Žessi rök standast ekki. Hiš rétta er aš įriš 1998 var hlżjasta įr sögunnar, vegna eins öflugasta El Nińo sķšustu įratuga, en aš öšru leyti er žaš įr ekkert sérstakt. Žaš er ekkert, sem bendir til žess aš įriš 1998 hafi veriš e-r vendipunktur eša aš hlżnunin, sem hófst rétt fyrir 1980, sé hętt. Žvķ hefur veriš spįš aš nęst žegar jafnstór El Nińo straumur eigi sér staš muni įriš 1998 vera slegiš śt sem hlżjasta įriš. Įriš 2005 var ekki nema 0,05 °C kaldara en įriš 1998 en samt var lķtill El Nińo straumur žaš įr. Raunar eru sķšustu sjö įr, frį 2001-2007 ķ 2.-8. sęti yfir hlżjustu įrin sķšan męlingar hófust. Hérna eru tvö lķnugröf, sem ég setti viš blogg į sķšunni hans Lofts, vinar žķns, en hann hefur lķka haldiš žvķ fram aš hlżnunin hafi stöšvast 1998. Lķnugröfin sżna annars vegar mešaltalshitastig sķšustu rśmlega 30 įra og hins vegar stęrš El Nińo straumsins į sama tķma:

Fyrir frekari skżringar geturšu lesiš athugasemdir mķnar viš fyrrnefnt blogg Lofts.

Vöxtur į žéttleika CO2 ķ andrśmsloftinu hefur hins vegar veriš stanslaus ķ 150 įr. Hitastig hefur sveiflast upp og nišur ķ višleitni sinni til aš komast į hitastig Evrópu žegar Ķsland var aš byggjast.

Hitastig andrśmsloftsins hefur alls enga višleitni. Žaš er algengur misskilningur aš hitastigiš rįfi e-š um eins og drukkinn mašur. Breytingar į žvķ verša alltaf vegna e-s įhrifavalds, sem leišir til breytts hlutfalls inn- og śtgeislunar andrśmslofts jaršar. Mögulegir įhrifavaldar eru fjölmargir, t.d. breytingar į śtgeislun sólar eša į afstöšu jaršar og sólar (Milankovitch-sveiflur), langvinn eldgos, hreyfingar meginlanda og hlutfall gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu. Hitastigiš breytist ekki af sjįlfu sér. Og meš aš leišarljósi vęri aušvitaš gaman aš sjį e-r hugmyndir frį žér um įhrifavald hlżnunar undanfarinna įratuga, Geir. Hvaš orsakaši hlżnun sķšustu įratuga annaš en śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum?

Snębjörn Gušmundsson, 26.4.2008 kl. 22:20

6 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Sigurjón,

Ég žakka fyrir umfangsmikla umfjöllun žķna og tenglasafn. Ég deili aš vķsu ekki žeirri skošun žinni aš lįgmörkun CO2-losunar sé veršugt og eftirsóknarvert markmiš (nema ef žaš er hagkvęmt og nęst į forsendum frjįls markašar), en finnst athyglisvert aš sjį aš til žess aš nį žvķ eigi Ķslendingar aš virkja meira en ekki minna. Hįlmstrįum žeirra sem vilja setja tappa į śtblįstursrör ķslenskrar išnvęšingar fer óšum fękkandi.

Geir Įgśstsson, 26.4.2008 kl. 22:22

7 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Žarf aš hafa svariš stutt aš žessu sinni.

GEFIŠ (įn žess aš ég hafi žį afstöšu) aš CO2 sé drifkraftur hitastigsbreytinga ķ andrśmslofti Jaršar žį er svariš viš spurningu žinni, "Hvaš orsakaši hlżnun sķšustu įratuga annaš en śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum?" ekkert annaš en:

Knśning į lķfskjörum mannkyns upp į viš meš žvķ aš nżta hagkvęmasta orkugjafann sem nśtķmatękni bżšur upp į: Jaršefnaeldsneyti. 

Hins vegar finnst mér įnęgjulegt aš ķslensk börn hafi, eftir tępa žrjį įratugi, loksins geta byggt snjóhśs į ķslenskum vetri og stašiš į skķšum ķ Blįfjöllum ķ margar helgar. Verra meš kuldaköstin vķša um heim sem hafa eyšilagt uppskeru og hęga vorkomu ķ Danmörku žar sem ég bż, m.a. meš fįheyršu pįskahreti. 

Megi hlżnunin snśa aftur sem fyrst meš nęsta El Nino. Gróšur vex ekki undir ķshellu, og nś žegar Kaninn og Evrópubśar eru byrjašir aš brenna kornmeti ķ bķlvélum sķnum žį er naušsynlegt aš sem mest af landi verši frelsaš fyrir landbśnaš

Geir Įgśstsson, 26.4.2008 kl. 22:32

8 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Enn og aftur stutt svar:

CO2-losun = góš fyrir launaumslagiš! 

Geir Įgśstsson, 26.4.2008 kl. 22:43

9 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Heh, žaš er spaugilegt aš sjį hvernig žś sneišir hjį žvķ aš svara spurningunni minni. Veistu, ég held aš žaš séu fįir ósammįla žér ķ žvķ aš bruni kola og olķu hefur haldiš uppi efnahagsframförum mannkyns sķšustu įratugi og aldir, žaš er ekki mįliš. Žrįtt fyrir aš hafa haldiš mannkyninu uppi hefur žessi bruni jaršefnaeldsneytis samt sem įšur leitt mannkyniš inn į hįlan ķs žar sem hugsanlegar loftslagsbreytingar gętu oršiš okkur illskeyttar. Og žegar ég segi „okkur“ žį er ég ekki aš tala um e-a pķnulitla smįžjóš, meš ašgang aš nęgu vatni og landrżmi, sem bżr į nógu heppilegum staš į hnettinum til aš njóta hugsanlega góšs af hlżnun jaršar. Ég er ekki einu sinni aš tala um „okkur Noršurlandabśa“, sem gętu lķka notiš góšs af hlżnuninni eša noršlęgu löndin Kanada og Rśssland. Nei, ég er augljóslega aš tala um „okkur jaršarbśa“, t.d. tępan milljarš Indverja, tugi eša hundruš milljóna manna kringum Mišjaršarhafiš og ķ N-Afrķku, Miš-Amerķkubśa og ašra, sem veršur vart séš aš muni njóta góšs af hlżnun jaršar, t.d. vegna breytinga į śrkomumynstrum.

Ef žś ętlar sķšan aš halda žvķ įfram fram aš koltvķsżringur sé ekki valdur aš hlżnun undanfarinna įratuga veršuršu augljóslega annaš hvort aš (a) sżna fram į annan orsakavald eša (b) višurkenna aš žótt žś hafir engin rök neitir žś samt aš horfast ķ augu viš langlķklegustu skżringuna. Svo hvort veršur žaš nś, (a) eša (b)?

Snębjörn Gušmundsson, 26.4.2008 kl. 23:34

10 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Vegna fullyršingarinnar hér į blogginu um kólnandi heim og kuldaköst žį vitna ég hér ķ texta frį NOAA Satellite and Information Service um hitann į jöršinni ķ mars sem var alls ekki svo kaldur mįnušur:

„The global land surface temperature was the warmest on record for March, 3.3° F (1.8° C) above the 20th century mean of 40.8° F (5.0° C). Temperatures more than 8° F above average covered much of the Asian continent. Two months after the greatest January snow cover extent on record on the Eurasian continent, the unusually warm temperatures led to rapid snow melt, and March snow cover extent on the Eurasian continent was the lowest on record.“

Semsagt kuldakasti vetrarins lokiš og fariš aš hlżna į nż og žaš žrįtt fyrir sólblettalausa sól. En eins og komiš hefur fram hér žį segja samt einstakir mįnušir lķtiš um heildardęmiš.

Emil Hannes Valgeirsson, 27.4.2008 kl. 00:23

11 identicon

Žegar mašur les žessi komment fęr mašur į tilfinninguna aš flest ykkar haldi aš fólk mundi bara standa kjurt og brenna ef žaš hlżnar hérna.  Ef ég réši ekki viš hitan žar sem ég byggi myndi ég einfaldlega flytja noršar (eša sunnar).  Žaš er mikiš af óbyggšu landi vegna žess aš žaš er of kalt til aš lifa žar (t.d. noršur Kanada og Rśssland).

Snębjörn: Žś segir: "Mögulegir įhrifavaldar eru fjölmargir, t.d. breytingar į śtgeislun sólar eša į afstöšu jaršar og sólar (Milankovitch-sveiflur), langvinn eldgos, hreyfingar meginlanda og hlutfall gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu." og svo spyršu hvaš orsakaši hlżnun sķšustu įratuga annaš en śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum?... varstu ekki aš svara žessari spurningu sjįlfur?

Bjarki Gunnarsson (IP-tala skrįš) 27.4.2008 kl. 00:46

12 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Snębjörn: Žś segir: "Mögulegir įhrifavaldar eru fjölmargir, t.d. breytingar į śtgeislun sólar eša į afstöšu jaršar og sólar (Milankovitch-sveiflur), langvinn eldgos, hreyfingar meginlanda og hlutfall gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu." og svo spyršu hvaš orsakaši hlżnun sķšustu įratuga annaš en śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum?... varstu ekki aš svara žessari spurningu sjįlfur?

Uuuh, nei, hvernig fęršu žaš śt? Ég sagši aš žetta vęru mögulegir įhrifavaldar aš loftslagsbreytingum, og taktu vel eftir oršinu >>mögulegir<<, žaš žżšir ekki aš nokkurt af žessi sé ķ gangi nśna, er žaš? Śtgeislun sólar nįši t.a.m. hįmarki fyrir meira en 20 įrum, afstaša sólar og jaršar hefur ekki breyst markvert į žessm tķma og hreyfingar meginlandanna eru of hęgar til aš hafa įhrif til skamms tķma. Hlutfall gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu hefur hins vegar breyst. Ekkert af hinu į viš nśna į mešan mannkyniš hefur dęlt gróšurhśsalofttegundum śt ķ loftiš ķ stórum stķl. Sérš žś kannski e-a ašra mögulega įhrifavalda?

Varšandi žaš aš flytja, žį mun žaš aš öllum lķkindum verša raunin, fólk mun flykkjast noršur į bóginn eša til annarra hentugra staša ef breytt śrkomumynstur, hękkandi sjįvarstaša og fleira gerir heimkynni žess verri til bśsetu. Žaš sjį samt allir aš kostnašurinn viš slķkt gęti oršiš umtalsveršur ...

Snębjörn Gušmundsson, 27.4.2008 kl. 01:04

13 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Ef meš "spurningu minni" er įtt viš, "Hvaš orsakaši hlżnun sķšustu įratuga annaš en śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum?", žį hef hvorki ég né vešurfręšingar heimsins svar viš žeirri spurningu. Af hverju rignir į morgun? Af hverju gat ég byggt snjóhśs į Ķslandi sem krakki en ekki ķ tvo įratugi fyrr en nś ķ vetur aftur? Af hverju snjóaši ķ vetur ķ Kķna į tķmum "global warming"? Pass!

En eitt er vķst: Mjög margt orsakaši hlżnun seinustu 2-3 įratuga, rétt eins og mjög margt olli žvķ aš bękur į 7. įratugi 20. aldar fjöllušu um kólnun Jaršar og hręšilegar afleišingar žess eftir kólnun žrjį įratugi žar į undan, og rétt eins og žś getur fariš į heimasķšur eins og žessa og lesiš um hętturnar/įhrifin af "global cooling".

Blómaskeiš hlżrrar Jaršar kemur noršurhvelinu ekkert viš. Hlżnun er samnefnari blómaskeiša um vķša veröld og žetta gildir gegnumgangandi ķ gegnum mannkynssöguna. Eša var eitthvaš sérstaklega kalt žegar menningar Inka og Maya nįšu hįtindi sķnum?

Spurningin sem į aš spyrja er ekki hvernig vešriš er į morgun eša eftir 10-20 įr og hvaš stjórnar žvķ, heldur hvaš vešurfręšingar ķ įstar-hatursamandi viš CO2-sameindin vilja "gera": Varšveita efnahagslegan uppgang mannkyns (knśinn įfram aš brennslu jaršefnaeldsneyti), eša takmarka ašgang mannkyns aš hagkvęmasta orkugjafanum og "sjį til" hvaš gerist? 

Ofurskattleggja mannkyniš frį ašgangi aš hagkvęmustu orkulindinni (m.v. tęknižekkingu og fjįrrįš žeirra fįtęku ķ dag) ķ von um aš žaš stilli af vešriš, eša olķukynda mannkyniš upp ķ lķfskjör sem gera žvķ kleift aš bregšast viš hvaša žvķ vešri sem framtķšin ber ķ skauti sér? 

Geir Įgśstsson, 27.4.2008 kl. 01:58

14 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Sem sagt, vegna žess aš žś veist ekki svariš viš e-i spurningu helduršu žį aš enginn annar geti svo mikiš sem giskaš į žaš, hvaš žį aš vķsindamenn geti leitt lķkum aš réttu svari eša beinlķnis vitaš žaš? Žś segir eitt augnablik aš hvorki žś &#132;né vešurfręšingar heims&#147; hafi svariš, en örfįum lķnum sķšar segiršu aš mjög margt hafi orsakaš hlżnunina. Hvernig geturšu efast um margreynd gögn vķsindamanna ef žś bżšur ekki upp į neitt betra sjįlfur?

En žaš hefur svo sem veriš augljóst frį upphafi um hvaš žetta snżst ķ žķnum augum. Aušvitaš er žaš žannig aš um leiš og žś višurkennir vandann viš jaršefnaeldsneytisnotkunina, ž.e. aš hśn muni leiša mannkyniš ķ ógöngur, žį višurkenniršu um leiš aš losun gróšurhśsalofttegunda eru aš vissu leyti mistök hins frjįlsa markašar. Hingaš til óheft notkun jaršefnaeldsneytis mun hafa hörmuleg įhrif į lķf &#132;saklauss&#147; fólks um allan heim og žeir sem mengušu eiga aš sjįlfsögšu aš greiša hinum skašabętur samkvęmt lögmįlum markašarins, er žaš ekki? Žar meš ertu bśinn aš leggja blessun žķna yfir hinn hręšilega og ofbeldisfulla kolefnisskatt.

Śt af žessu held ég aš žś, og ašrir sömu skošunar, munir aldrei ķ lķfinu višurkenna hlżnun jaršar af mannavöldum. Žvķ ef žaš kostar ekkert aš menga er žį nokkur įstęša til aš draga śr menguninni? Til aš halda óbreyttu &#132;kolefnisskattfrķu&#147; įstandi er žvķ einfaldlega langbest aš sleppa žvķ aš horfast ķ augu viš vandann žvķ žį er hann ekki til.

Svo ég sé ekki betur en aš žetta lķti svona śt:

(a) Vķsindamenn komast aš žeirri nišurstöšu aš žaš séu yfirgnęfandi lķkur į žvķ aš hlżnun undanfarinna įratuga sé aš stóru leyti til komin vegna śtblįstur mannkyns į gróšurhśsalofttegundum. (b) Žś segir aš svo sé ekki en getur hvorki afsannaš žįtt koltvķsżrings né komiš meš ašra betri skżringu į hlżnuninni. (c) Vegna žess aš žś getur ekki horfst ķ augu viš žaš aš hingaš til óheft notkun mannkyns į jaršefnaeldsneyti geti leitt mannkyniš ķ ógöngur žį įkvešuršu einfaldlega aš afneita žętti koltvķsżrings ķ hlżnuninni žótt žś vitir sjįlfur aš žś hafir ekkert ķ höndunum nema žķna eigin sannfęringu. (d) Til žess aš geta afneitaš kenningunni veršuršu žvķ meš öllum rįšum aš rengja rannsóknir žśsunda vķsindamanna śt um allan heim. Žess vegna segiršu svona vitleysu eins og aš hvorki žś né &#132;vešurfręšingar heimsins&#147; hafi svariš viš žvķ hvaš olli hlżnun undanfarinna įratuga (jś, vešurfręšingar heims eru fyrir lifandi löngu bśnir aš benda į langlķklegasta svariš sem eru gróšurhśsalofttegundirnar) og aš &#132;vešurfręšingar [séu] ķ įstar-hatursamandi viš CO2-sameindina&#147; (sem er alveg hreint brįšfyndiš, en um leiš algjör della).

Lokaspurningin hlżtur aušvitaš aš vera: Hvernig geturšu byggt heimsmynd žķna į svona rugli? Geriršu žér virkilega ekki grein fyrir žvķ aš žś sérš bara žaš sem žig langar til aš sjį?

Snębjörn Gušmundsson, 27.4.2008 kl. 15:27

15 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Breytingar į vešri, sannašar eša ekki, eru engin réttlęting inngripa į hinn frjįlsa markaš. 

Geir Įgśstsson, 27.4.2008 kl. 16:31

16 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Ertu sem sagt aš višurkenna aš andśš žķn į kenningunni um hlżnun jaršar af manna völdum snśist žį eftir allt saman bara um pólitķk? En žį skil ég ekki af hverju ķ ósköpunum žaš sé svona mikilvęgt aš višurkenna ekki įhrif mannsins, ef žś hefur hvort eš er žį skošun aš loftslagsbreytingar réttlęti ekki afskipti af hinum frjįlsa markaši. Vęri žaš ekki miklu heišarlegra og ešlilegra aš einfaldlega samžykkja nišurstöšur vķsindamanna ķ stašinn fyrir aš véfengja og snśa śt śr žeim śt ķ eitt įn žess aš hafa nokkuš fyrir sér? Žaš vęri svo bara žķn skošun aš žessar nišurstöšur gętu aldrei réttlętt afskipti af markašinum. Žś getur nefnilega alveg haft žį skošun įn žess aš žurfa aš stinga hausnum ķ sandinn varšandi hlżnun jaršar.

Snębjörn Gušmundsson, 27.4.2008 kl. 18:13

17 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Ef žś veifar fram ķ mig žykkri skżrslu sem segir aš žaš sé nś "sannaš" aš af žvķ ég reyki žį hafir žś žar meš rétt į aš žvinga mig ķ spennitreyju ķ nafni minna eigin hagsmuna.

Ég ętla ekki "einfaldlega samžykkja" eitthvaš sem hefur ekki sannfęrt mig, og žaš žótt sannfęring žķn sé mikil. Ég veit aš žaš mundi veita žér mikla hugarró aš fólk mundi "einfaldlega samžykkja" žaš sem žś ert sannfęršur um, en ég er alveg aukalega tortrygginn (nei, ekki meš hausinn ķ sandinum) žvķ ég veit aš žaš aš "einfaldlega samžykkja" hér žżšir aš išnvęšingu og kapķtalķsku žjóšfélagi veršur žį "einfaldlega" fórnaš ķ nafni loftslagsbreytinga (sem eru eilķfar meš eša įn mannkyns).

Geir Įgśstsson, 27.4.2008 kl. 21:37

18 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Jęja, sannfęring mķn er žó byggš į haldbęrum vķsindagögnum į mešan žķn er byggš į trś og óskhyggju. Žetta er eins og munur į vķsindamanni, sem er sannfęršur um aš jöršin sé 4,5 milljarša įra gömul (byggt į vķsindagögnum), og ungjaršarsköpunarsinna, sem er sannfęršur um aš jöršin sé 6000 įra gömul (byggt į trś og óskhyggju). Žaš segir enginn aš sköpunarsinninn sé &#132;aukalega tortrygginn&#147; į aldur jaršar, hann er bara rugludallur, sem neitar aš meta vķsindagögn hlutlęgt vegna trśar sinnar. Žaš kallast nefnilega ekki &#132;aukaleg tortryggni&#147; aš žrį e-š svo heitt aš mašur neiti aš horfast ķ augu viš aš engin vķsindaleg gögn styšji hugmyndir manns, žaš kallast &#132;trśarsannfęring&#147; og hefur ekkert meš tortryggni aš gera. En fyrst žér lķšur svona vel meš hausinn ofan ķ sandinum, skaltu alveg endilega ekki samžykkja neitt, sem gęti raskaš hugarró žinni.

Snębjörn Gušmundsson, 27.4.2008 kl. 22:57

19 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Rökin sem hnķga aš žvķ aš mašurinn hafi haft teljandi įhrif į hitastigsbreytingar dagsins ķ dag eru veik (jį, ég get lķka hrśgaš į žig linkum ef žannig liggur į mér) hafa hafa ekki nįndar nęrri žvķ gert alla jafnsannfęrša um aš lķfsstķl okkar žurfi aš varpa 300 įr aftur ķ tķmann til aš slį 0,6 grįšur af hitamęlum eftir 50 įr.

Og veistu, žaš gildir einu hvort mašurinn, Guš, sólin, geimgeisla, skżjafar, sjįvarstraumar, CO2-framlag mannsins eša Seifur sjįlfur stjórna loftslagi Jaršar ef bara frjįls verslun fęr svigrśm til aš gera mannkyniš rķkara og žar meš ašlögunarhęfara (t.d. gagnvart óvęntri hįlkunni į dönskum vegum nś snemma ķ aprķl). 

Geir Įgśstsson, 28.4.2008 kl. 06:07

20 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Jah, ég hef nś einmitt ekki veriš aš hrśga į žig tenglum, enda finnst mér skipta meira mįli aš skilja loftslagsumręšuna sjįlfur heldur en aš lįta ašra tala fyrir mig, auk žess sem svona &#132;tengla-umręšur&#147; skila engu žvķ žaš er alltaf hęgt aš finna sķšur į netinu, sem styšja hvaša rugl sem er. Rugliš veršur ekkert sannara žrįtt fyrir žaš. Svo hrśgašu į mig tenglum alveg eins og žś vilt ef žaš lętur žér lķša e-š betur. Žaš fyndna er aš žś ert aušvitaš alveg jafnmikill dómsdagsbošari og žeir, sem halda aš hlżnun jaršar muni steypa mannkyninu ķ glötun. &#132;Varpa lķfstķl okkar 300 įr aftur ķ tķmann&#147;-hvaš?

Žegar allt kemur til alls segir samt seinasta mįlsgreinin žķn allt sem segja žarf um hugmyndir žķnar: Žótt žaš yrši sannaš aš loftslagsbreytingar myndu ķ framtķšinni kosta mannkyniš margfalt meira en ašgeršir til aš sporna gegn žeim nśna, žį myndiršu ekki styšja žaš aš nokkuš yrši gert ķ mįlinu žvķ žaš myndi hefta hinn frjįlsa markaš. En žetta er nś einu sinni trśarsannfęring žķn og žér er aš sjįlfsögšu frjįlst aš hafa hana.

Snębjörn Gušmundsson, 28.4.2008 kl. 11:13

21 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Snębjörn,

Žį vantar bara aš žś segir aš ég megi, hvaš žig varšar, lķka fį friš fyrir yfirvöldum til aš lifa ķ samręmi viš mķna sannfęringu (t.d. meš žvķ aš segja aš žś munir ekki boša aš ofurskattleggjandi rķkisvald troši sér į milli mķn og žess sem vill selja mér ódżrt bensķn). Įn slķks frelsis er til lķtils aš žś višurkennir aš mér sé frjįlst aš hafa tiltekna sannfęringu. 

Ég lżsi einnig eftir žvķ hvaš į aš koma ķ stašinn fyrir hagkvęmasta og ašgengilega orkugjafa mannkyns, jaršefnaeldsneyti, hjį fįtękum ķbśum heimsins sem hafa ekki efni į aš kaupa sólarpanela og vindmyllur, né tęknižekkingu til aš reka slķk apparöt. En žaš er sennilega efni ķ ašra umręšu (og lengri). 

Geir Įgśstsson, 28.4.2008 kl. 12:42

22 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Vegna žess sem Emil er aš halda fram um mešal-hitastig ķ Marz og hefur eftir NOAA, vil ég segja žetta:

Emil įttar sig lķklega ekki į mismuni mešal-hitastigs yfir "landi" annars vegar og "landi og sjó" hins vegar. Flestir telja rétt aš hafa Jöršina alla undir, žegar metiš er orkustig andrśms Jaršar., en ekki bara fast land. Aš auki telja flestir, aš gögn frį Climate Research Unit (CRU) ķ Englandi, séu nįkvęmari en NOAA.

Ef menn taka einn mįnuš śt śr, eins og NOAA gerir fyrir Marz og bera saman viš fyrri Marz mįnuši, hafa menn varla mikinn skilning į hugtakinu "mešal-hitastig ķ andrśmi Jaršar". Męling hitastigs er óbein męling į orku andrśmsins. Žar sem viš vitum aš orkubreytingar andrśms verša samfellt (įn stökka), er mikilvęgt aš hitamęlingarnar sżni einnig samfellu.

Af framangreindu leišir aš mešal-hiti ķ Marz, śt af fyrir sig, segir harla lķtiš. Žaš er heildar hita-ferillinn sem skiptir mįli. Skošum samt męld hitafrįvik ķ Marz mįnušum, frį CRU. Frįvikin eru fyrir "land og sjó" og mišast viš hnattręnan mešalhita 1961-1990.

1993: +0,212

1994: +0,180

1995: +0,292

1996: +0,129

1997: +0,264

1998: +0,547

1999: +0,290

2000: +0,328

2001: +0,488

2002: +0,607

2003: +0,422

2004: +0,510

2005: +0,495

2006: +0,385

2007: +0,441

2008: +0,430

Viš sjįum aš Marz mįnušir įrin: 1998, 2001, 2002, 2004, 2005, 2007 voru allir meš hęrri mešalhita en Marz 2008. Žaš sem Emil hefur eftir NOAA er žvķ bull og vitleysa.

Loftur Altice Žorsteinsson, 29.4.2008 kl. 14:46

23 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Snębjörn er išinn viš aš koma į framfęri alls konar vitleysu um vešurfariš, enda matašur af vinnuveitanda sķnum IPCC. Eitt af žvķ sem Snębjörn heldur fast fram eru įhrif El Nino (strįkurinn = Jesśs) og La Nina (stelpan) į hnattręnt hitastig. Ég fullyrši aš žessi įhrif eru ekki fyrir hendi ķ raunveruleikanum, heldur koma hugsanlega fram sem įhrif ķ ófullkomnum męlikerfum.

El Nino/La Nina eru stašbundin įhrif mišbaugsvinda, sem valda żmist hitnun (El Nino) eša kólnum (La Nina), einkum viš Sušur-Amerķku. Įhrifin eru stašbundnar sveiflur ķ hitastigi. Hlišstęšar sveiflur eru til dęmis žekktar af Atlandshafinu undir nafninu Noršur Altlantshafs Sveiflan (North Atlantic Oscillation). Hęgt er aš jafna žessum sveiflum viš vatn ķ fötu sem sveiflast viš hraša göngu.

Eins og fyrr segir eru žessar sveiflur stašbundnar. Žegar heitir massar andrśms fęrast til, fylgir žeim hęrra hitastig, en um leiš veršur kólnun į öšrum stöšum. Žegar El Nino fęrir sig austur til Sušur-Amerķku og hitar žar, kólnar viš vestanvert Kyrrahafiš. Hiš öndverša skešur žegar La Nina kemur meš kulda austur yfir Kyrrahafiš.

Ef svona sveiflur koma fram ķ śtreikningum yfir mešal-hitastig ķ andrśmi Jaršar, er hęgt aš fullyrša aš samval męlistöšvanna er ekki ķ lagi. Į sama hįtt er ekki ķ lagi aš "hitaeyjar" stórborga hafi įhrif til hękkunar mešal-hitans.

Uppi hafa veriš alvarlegar įsakanir um aš "hitaeyjarnar" hafi haft afgerandi įhrif į hękkandi hita-tölur IPCC. Um žaš skal ég ekkert fullyrša, en mér sżnist aš samfella męlinga sķšustu įra sé žaš góš, aš menn viršast aš mestu lausir viš įhrif "hitaeyjanna".

Loftur Altice Žorsteinsson, 29.4.2008 kl. 16:03

24 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Eina af žeim mörgu firrum sem Snębjörn heldur aš okkur er, aš ef višmęlandi hans hefur ekki fullkomna skżringu į hitasveiflum sķšustu aldar, žį hljóti skżring IPCC aš vera rétt. Hvķlķk fjarstęša og hvķlķk rangtślkun į vķsindunum.

Flestir skilja, aš ef magn lķfsandans (CO2) ķ andrśminu er frumbreyta og orsakavaldur hitabreytinga (afleidda breytan) ķ andrśmi Jaršar, hlżtur aš vera hęgt aš sżna stęršfręšilega fram į žessi tengsl. Ekki hefur veriš sżnt fram į žetta samband, enda liggur ķ augum uppi, aš žaš er ekki fyrir hendi.

Įrin 1940-1970 var kólnun, 1970-1998 var hlżnun, 1998-2007 var hitastig stöšugt og 2007-2008 er sterkt kólnunar-ferli ķ gangi. Allt žetta tķmabil var stöšug aukning lķfsandans. Hversu vankašir geta menn veriš, aš halda til streytu žessari tilgįtu um įhrif lķfsandans ?

Aušvitaš geta višmęlendur Snębjarnar komiš fram meš fjölmargar tilgįtur um hvaš rįši hitastig (orkustigi) andrśms Jaršar, en ef žęr eru afsannašar eins og tilgįtan um įhrif lķfsandans, verša menn aš lįta žęr tilgįtur nišur falla.

Ekki er hęgt aš krefjast žess aš sį sem afsannar tilgįtu, komi fram meš ašra ķ stašinn. Menn verša bara aš višurkenna vanžekkingu sķna og žaš er engin skömm aš žvķ. Hins vegar er skömm aš žvķ aš hanga ķ fallinni tilgįtu, eins og hundur ķ roši. Skömm IPCC og starfsmanna žess er žvķ mikil.

Loftur Altice Žorsteinsson, 29.4.2008 kl. 17:28

25 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Gott og vel, žrennt:

1. Ég vil byrja į aš žakka Geir Įgśstssyni fyrir įgętt rifrildi. Įskorunina um aš halda śt ķ rökręšur um frjįlshyggju og meint ofbeldi rķkisins verš ég aš afžakka ķ bili vegna anna žótt žar sé vissulega komiš aš grundvallarhugsuninni ķ žessum umręšum af hįlfu žeirra, sem telja įhrif mannsins engin į loftslag jaršar. Žvķ aušvitaš snżst loftslagsumręšan af žeirra hįlfu fyrst og fremst um pólitķk en minnst um vķsindi.

2. Ég er farinn aš hallast aš žvķ ķ alvöru aš Loftur hafi ekkert fram aš fęra annaš en hallęrislegt og broslegt skķtkast (ęj, hann kallaši IPCC vinnuveitanda minn *snökt*). Fullyršingar um aš El Nińo og La Nińa hafi lķtil sem engin įhrif eru hvoru tveggja ķ senn hlęgilegar og furšulegar. Ég er beinlķnis farinn aš efast um žekkingu žķna ķ vešurfręši, Loftur. Hvašan koma t.d. žessar stórskrķtnu hugdettur um aš sveiflur ķ mešalhita bendi til lélegra męlinga? Og svo loksins žegar žér tekst aš bśa til kólnun ķ gögnunum meš tölfręšileikfimi (śśś, bśiš aš kólna alveg ķ heilt įr!) aš žį er aušvitaš allt ķ einu mark takandi į męlingunum. Furšulegt.

En fyrst ég get ekki komiš žessu ķ hausinn į žér žį geturšu t.d. lesiš um įhrif Sušurhafssveiflunnar hérna. Žarna geturšu séš aš žetta er ekki spurning um fęrslu loftmassa heldur ašallega spurning um žaš hvort hinn kaldi djśpsjįvarmassi Kyrrahafsins nįi yfir höfuš upp į yfirborš. Fullyršingar um aš žaš &#132;kólni bara hinum megin viš Kyrrahafiš ķ stašinn&#147; halda engu vatni eins og sést į kortunum, eša ertu kannski meš e-r gögn sem sżna fram į annaš, Loftur? Mér finnst nefnilega sķfellt minna og minna mark takandi į fullyršingum žķnum einum og sér.

3. Kenningin um gróšurhśsaįhrif koltvķsżrings hafa aldrei veriš afsannašar nema sķšur sé. Einu &#132;afsannanirnar&#147;, sem hęgt er aš tķna til byggjast į tölfręšileikfimi og śtśrsnśningum, eins og žeim sem ég er bśinn aš nefna og tók ķ gegn į bloggsķšunni žinni, Loftur. Verst aš žś hafšir aldrei fyrir žvķ aš svara mér. Ašrar kenningar um hlżnun undanfarinna įratuga hafa hins vegar ekki nįš aš skżra nema lķtinn hluta hlżnunarinnar. En žar sem mér sżnist žś örugglega aldrei ętla svo mikiš sem gefa gróšurhśsakenningunni sjens, žį lķšur žér aušvitaš betur meš aš fullvissa sjįlfan žig um aš engin kenning standist yfir höfuš.

Öšru hef ég svo sem ekki viš žetta aš bęta. Ef žetta reynist enn vera of žungt fyrir Loft žį veršur hann bara aš klóra sig fram śr žessu sjįlfur hér eftir, nóg er nś til af vel lęsilegu efni fyrir hann į netinu.

Snębjörn Gušmundsson, 29.4.2008 kl. 21:45

26 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Ég er löngu bśinn aš missa alla von um, aš hęgt verši aš koma vitinu fyrir Snębjörn. Žaš er žvķ ekki fyrir hann, heldur ašra lesendur, sem ég set inn eftirfarandi skżringarmyndir.

Fyrst vil ég nefna, aš allir hafstraumar stafa fyrst og fremst af megin vindakerfum Jaršar. Žetta er stašreynd žótt Snębirni finnist žaš "hlęgilegt og furšulegt". El Nino og La Nina stafa žannig af vindakerfinu sem rķkir į Kyrrahafinu, um mišbaug Jaršar. Skošum vindana og hafstraumana į svęšinu, viš mismunandi ašstęšur.

NORMAL AŠSTĘŠUR: Takiš sérstaklega eftir öflugu röku uppstreymi į vestanveršu Kyrrahafi og hringrįs vindanna. Vindįttin viš yfirborš sjįvar er af austri, sem hrekur heitan yfirboršs-sjó til vesturs. Kaldi djśp-sjórinn nęr samt varla upp į yfirboršiš. 

 

LA NINA: Hér eru ašstęšur svipašar og viš "normal ašstęšur", nema hvaš austan-vindurinn hefur nįš aš draga upp kalda djśp-sjóinn viš Sušur-Amerķku. STELPAN kęlir austanvert Kyrrahafiš.

EL NINO: Viš sjįum hvernig uppstreymiš hefur fęrst langt til austurs og vestlęgir vindar fengiš styrk og hrekja heitan yfirboršs-sjó til austurs. STRĮKURINN veršur žeim mun heitari viš austanvert Kyrrahaf, sem uppstreymiš fęrist austar og vestan vindurinn veršur öflugri.

Loftur Altice Žorsteinsson, 30.4.2008 kl. 00:20

27 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Aah, nś ertu allt ķ einu farinn aš skilja žetta. Jęja, gott og vel, žetta sagšir žś samt hér aš ofan:

Eins og fyrr segir eru žessar sveiflur stašbundnar. Žegar heitir massar andrśms fęrast til, fylgir žeim hęrra hitastig, en um leiš veršur kólnun į öšrum stöšum. Žegar El Nino fęrir sig austur til Sušur-Amerķku og hitar žar, kólnar viš vestanvert Kyrrahafiš. Hiš öndverša skešur žegar La Nina kemur meš kulda austur yfir Kyrrahafiš.

Žaš sem žś varst ķ rauninni aš segja var aš žegar einn hluti Kyrrahafsins hlżnar vegna ENSO žį kólnar annars stašar eša hvernig er hęgt aš skilja ofangreind orš öšruvķsi? Žaš sem kemur svo aušvitaš ķ ljós, žegar žś sjįlfur birtir myndirnar af yfirboršshita Kyrrahafsins viš El Nińo og La Nińa, er aš svo er ekki. Žaš sést jafnvel enn betur į myndunum į upplżsingasķšu CRU um ENSO. Viš El Nińo-įstand hlżnar nįnast allt yfirborš Kyrrahafsins, žaš kólnar ekkert viš vestanvert Kyrrahafiš eins og žś sagšir. Žaš voru žessar hugmyndir žķnar um einfalda tilfęrslu varma, sem ég sagši aš vęru &#132;hlęgilegar og furšulegar&#147; enda eru žęr žaš. Žś getur nś varla veriš ósammįla žvķ žegar žś ert nśna loksins farinn aš skilja žessi fyrirbęri? Eins meš La Nińa, žį veršur meirihįttar kólnun į yfirborši Kyrrahafsins, žaš hlżnar ekkert annas stašar ķ stašinn. Sušurhafssveiflan er žvķ ekki hrein tilfęrsla į varma eins og žś vilt meina. Svo aš meš seinustu fęrslu varst žś bara aš stašfesta orš mķn um aš žetta snerist ķ raun mest um žaš hvort hinn kaldi djśpsjór Kyrrahafsins nįi upp į yfirborš. Ķ La Nińa įrum gerist žaš, žį kęlir kaldi sjórinn loftiš yfir Kyrrahafinu og tekur til sķn varmaorku andrśmsloftsins (varmi frį lofti til sjįvar). Ķ El Nińo įrum hindrar heitur yfirboršsstraumur hins vegar kalda sjóinn ķ aš komast upp og kęlingin, sem veršur venjulega og ķ La Nińa įrum, er ekki til stašar (varmi frį sjó til lofts). Kaldi djśpsjórinn kemur ekkert upp annars stašar ķ stašinn, hann helst bara nišri žar til El Nińo įstandinu léttir og žaš veršur žvķ engin &#132;kólnun į öšrum stöšum&#147;.

Eša meš öšrum oršum: Žegar El Nińo įstand rķkir aukast varmaskipti frį sjó til andrśmslofts, varmaorka sjįvar minnkar en andrśmsloftsins eykst, sem žżšir aušvitaš hęrra hitastig andrśmsloftsins, er žaš ekki? Ef El Nińo straumurinn er langvinnur og öflugur getur žetta įstand varaš lengi (lķkt og &#146;97-&#145;98) og haft vel merkjanleg įhrif į mešalhitastig jaršar. Žess vegna var įriš 1998 óvenjuhlżtt og žess vegna mun nęsti jafnsterki El Nińo straumur aš öllum lķkindum orsaka nżtt hitastigsmet į jöršinni. Skiluršu žetta nśna, eša er žetta enn of flókiš fyrir žig? Mér fyndist alla vega lįgmark fyrir žig aš vita e-š sjįlfur um mįliš įšur en žś ętlar aš reyna aš &#132;koma vitinu fyrir&#147; e-a ašra.

Snębjörn Gušmundsson, 30.4.2008 kl. 09:42

28 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Žessi Snębjörn er meš merkilegri fyrirbęrum sem ég hef kynnst. Allir ašrir en hann skilja skżringarmyndirnar sem ég setti inn, enda voru žęr alls ekki ętlašar honum.

El Nino stafar af fęrslu heits yfirboršs-sjįvar ķ austurįtt, frį vestanveršu Kyrrahafi. Takiš eftir raušu blettunum, hvar žeir liggja og śtbreišslu žeirra. Takiš einnig eftir hvķtu örvunum, sem sżna hvert yfirboršs-straumarnir liggja.

Žar sem mįliš snżst um fęrslur heits yfirboršs-sjįvar, austur eša vestur, fylgir hitastig sjįvar til samręmis og lofthiti einnig. Žaš sem Snębjörn hefur aš segja er žvķ nęr allt vitleysa, en vegna fyrri reynslu af honum veit ég aš ekki er įstęša til aš taka texta hans alvarlega. Hann hefur mešal annars žetta aš segja:

&#133;&#133;.žaš kólnar ekkert viš vestanvert Kyrrahafiš eins og žś sagšir.

Žessi fullyršing er kol-röng, eins og aušvelt er aš sjį meš samanburši myndarinnar La Nina og El Nino. Į La Nina myndinni er rauša (heita) svęšiš vestast. Į El Nino myndinni hefur rauša svęšiš fęrst til austurs og brśni liturinn tekiš viš vestast. El Nino įstandiš getur stašiš lengi og žį veršur fęrsla heita yfirboršs-sjįvarins til austurs žeim mun öflugri.

Žegar heitir yfirboršs-massar sjįvar fęrast til frį einu svęši til annars, veršur hverfandi breyting į orkumagni andrśms Jaršar. Žetta skilja flestir į auga-bragši. Allt ašrar ašstęšur skapast til dęmis viš eldgos. Žį losnar mikiš magn sót-agna, sem valda endurkasti Sólarljóss og hafa kęlandi įhrif į yfirborš Jaršar.

Žaš sem IPCC talar lķtiš um, er aš ķ eldgosum kemur einnig upp mikiš magn lķfsanda (CO2) sem samkvęmt kenningu IPCC veldur hlżnum. Žessa hlżnun hefur hins vegar aldreigi tekist aš męla ! Hvaš ętli valdi žessari óžęgš nįttśrunnar viš aš hlżta "lögmįlum" IPCC ?

Loftur Altice Žorsteinsson, 30.4.2008 kl. 13:18

29 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Loftur,

Kannski vęri rįš aš byrja veita loftslagsrannsóknarstyrkjum śr rķkissjóšum heims til eldfjallanna. Žį hljóta žau aš hoppa į bįtinn og spżta ķ um leiš og hitastig byrjar aš stķga og žar meš vera ķ fasa meš hitastigssveiflum andrśmsloftsins. 

Annars var ranglega sagt hér aš ofan aš ég fullyrši aš mašurinn hafi ENGIN įhrif į loftslag Jaršar. Ég segi bara aš CO2-losun mannkyns sé ekki drifkraftur eins né neins ķ loftslaginu, en ef svo vęri žį vęri žaš einfaldlega jįkvęš hlišarafurš af lķfskjarabętandi orkuöflun. 

Geir Įgśstsson, 30.4.2008 kl. 16:09

30 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Geir, žaš einkennir óneitanlega žessu miklu trśmenn "hlżnandi vešurfars af mannavöldum", aš žeir vilja hafa öll möguleg og ómöguleg atriši undir ķ sömu rökręšunni. Žeir eru hįlir sem įlar, žvķ aš žannig geta žeir hlaupiš śr einu atriši ķ annaš og aldreigi svaraš grundvallar-spurningum.

Fyrir mér er kólnandi vešurfar ekki trśaratriši, heldur stašreynd sem hęgt er aš sjį į lķnuritum. Eins og žś, óska ég hlżnandi vešurfars hér į landi og mér er nęr alveg sama hvernig vešriš veršur ķ Kķna. Ég tel hverfandi lķkur til, aš aukning lķfsandans (CO2) frį žvķ sem nś er, hafi nokkur įhrif į vešurfar, en ef einhverjum tekst aš sżna fram į aš svo sé, mun ég taka žvķ meš jafnašargeši.

Ķ raun stendur žessi vešurfars-umręša į milli trśar og vķsinda, trśarblekkinga og rökhyggju. Žaš er merkilegt aš nśverandi Pįfi Benedikt XVI er aš reyna aš fęra katólsku kirkjuna til rökhyggjunnar. Hann segir óbeint: "ķ upphafi var rökhugsunin (logos)", en ekki "ķ upphafi var oršiš". Ég er ekki frį žvķ, aš žessi Pįfi sé öllum fyrri Pįfum merkari.

Loftur Altice Žorsteinsson, 30.4.2008 kl. 17:52

31 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Jęja, žetta ętlar sem sagt aš reynast of flókiš fyrir Loft. Žaš var og. Kannski ég geri eina lokatilraun til aš hjįlpa Lofti aš nį žessu og til aš hįmarka möguleikana hans ętla ég gjörsamlega aš stafa žetta ofan ķ hann. Žaš er bara svo grįtlegt aš horfa upp į Loft benda į fallegu myndirnar sķnar og segja: &#132;Žetta er tóm vitleysa hjį Snębirni, vķst kólnar! Skošiš bara kortin mķn! Getiš žiš ekki séš žaš? Žaš er žarna, skošiš bara nógu lengi.&#147; Jś, myndirnar hans eru góšar, en rugliš ķ honum er alveg jafnvitlaust samt sem įšur.

En žar sem Loftur getur ekki skiliš žetta abstrakt er betra aš skoša bara myndir af sjįlfum El Nińo straumnum, sem allt fjasiš ķ Lofti snżst um. Hérna į sķšu Scripps-haffręšistofnunarinnar (Scripps Institution of Oceanography) er hęgt aš sjį žróun El Nińo-straumsins frį byrjun įrs 1997 fram į mitt įr 1998, žessa sem olli žvķ aš įriš 1998 var žaš hlżjasta ķ sögunni. Myndirnar sżna Kyrrahafiš į milli Sušur-Amerķku og Nżju-Gķneu į tvenna vegu: Annars vegar sżna žęr yfirborš hafsins (efri hluti myndanna), žar sem varmaskipti verša į milli sjįvar og andrśmsloftsins (koma svo Loftur, reyndu aš lęra žetta!), en hins vegar efstu lög žess nišur į 300 metra dżpi (nešri hluti myndanna). Litušu svęšin į myndinni sżna svo sjó, sem er annaš hvort óvenjuhlżr (gul og rauš svęši) eša óvenjukaldur (gręn og blį svęši) mišaš viš įrstķma. Žannig sżna žessi kort einvöršungu frįvik frį venjulegu įstandi og eru žess vegna enn notadrżgri en kortin hans Lofts žvķ hér getur hann žó ekki rżnt ķ e-r smįvęgilegar litabreytingar til aš fį bullnišurstöšurnar sķnar śt. Athugiš aš ég hef minnkaš kortin ašeins svo žęgilegra sé aš skoša žetta ķ heild sinni, en hęgt er aš smella į žau til aš fį fulla stęrš.


Janśar 1997, óvenju kaldur sjór langt śt frį Perś. Hins vegar er óvenjuhlżr sjįvarmassi į um 150 m dżpi ķ vestanveršu Kyrrahafinu. Enn sem komiš er hefur hann žó engin įhrif į andrśmsloftiš.


Febrśar 1997, hinn hlżji sjįvarmassi bśinn aš dreifast į um 50-200 m dżpi yfir žvert Kyrrahafiš, meira en 11.000 km!


Aprķl 1997, El Nińo farinn aš gęgjast upp į yfirboršiš viš mitt Kyrrahafiš.


Maķ 1997, hérna sést vel hvernig sjįvarmassinn rétt undir yfirboršinu śt af S-Amerķku er alls stašar į leišinni upp.


September 1997, El Nińo kominn į fullt blśss. Žetta įstand varši frį september 1997 fram į 1998, ķ um hįlft įr. Hlżji sjórinn nęr frį ströndum S-Amerķku alla leiš aš daglķnunni, en žaš er um fjóršungur af ummįli jaršar! Eša eins og Loftur myndi segja: Hvah, žetta er greinilega bara stašbundiš fyrirbęri, sem getur engin įhrif haft į jöršinni ...


Janśar 1998, El Nińo enn į fullu. Undir yfirborši vestanveršs Kyrrahafsins er óvenjukaldur sjįvarmassi, sem į eftir aš koma į yfirboršiš og valda hinni miklu La Nińa, sem varši frį seinni hluta įrs 1998 fram til 2000.


Mars 1998, El Nińo ķ rénun en enn žį mjög hlżr sjór yfir öllu austanveršu Kyrrahafinu.


Maķ 1998, einum mesta El Nińo sķšustu įratuga er lokiš.


Hvaš ętli žessar myndir segi svo Lofti? Aš hann hafi rétt fyrir sér og aš žegar hlżni vestast ķ Kyrrahafinu žį kólni aš sama skapi austast? Ég get alla vega ekki séš aš žaš gangi upp hjį honum en hann sagši nś einu sinni sjįlfur aš fullyršing mķn um aš žaš kólnaši ekkert viš vestanvert Kyrrahafiš į mešan į El Nińo stęši vęri &#132;kol-röng&#147;.

Hiš rétta er aušvitaš aš frį september 1997 til janśar 1998 var enginn kaldur yfirboršssjįvarmassi į Kyrrahafinu til aš vega upp į móti El Nińo. Žetta geta allir lesendur stašfest meš žvķ einu aš skoša myndirnar hér aš ofan (og leiša hjį sér &#132;fullyršingar&#147; Lofts um mįliš ķ leišinni). Žaš furšulegasta viš žessa fullyršingu er aušvitaš aš žurfa yfir höfuš aš setja hana fram, en oft var jś žörf &#133;

Og svona eins og til aš bķta höfušiš af skömminni žį fer Loftur aš rausa um &#132;aš ķ eldgosum [komi] einnig upp mikiš magn lķfsanda (CO2) sem samkvęmt kenningu IPCC veldur hlżnum.&#147; Allir sem hafa lesiš sér ašeins pķnulķtiš til um gasśtblįstur į eldfjallasvęšum vita aš mašurinn losar miklu meira af koltvķsżringi en kemur upp ķ eldgosum. Įrleg losun koltvķsżrings į öllum eldfjallasvęšum jaršar (bęši ķ eldgosum og meš afgösun um jaršveg) hefur veriš įętluš jafngilda um 1% af losun mannkyns į koltvķsżringi. Žaš er t.d. hęgt aš lesa um žaš ķ žessari įgętu skżrslu Bresku jaršfręšistofnunarinnar (British Geological Survey).

Jamm, ętli žetta reynist ekki nóg ķ bili aš melta fyrir hann Loft.

Snębjörn Gušmundsson, 30.4.2008 kl. 22:09

32 Smįmynd: Loftur Altice Žorsteinsson

Myndir Snębjarnar eru bara snotrar, en žaš er alvarlegur galli aš sżna ekki rķkjandi vinda. Enn verri galli er algjör skortur į śtskżringum į žvķ hvers vegna sjįvar-massar, "heitari en venjulega" fęrast til. Žessi framsetning er lķklega einskis virši.

Žótt einhversstašar sé "heitara en venjulega" er ekki žar meš sagt aš žaš hafi hin minnstu įhrif. Yfir eša undir getur veriš miklu heitara eša miklu kaldara og aš allar hreyfingar į svęšinu séu afleišing žess.

Sś hugmynd aš El Nino/La Nina stjórni mešal-hitastigi ķ andrśmi Jaršar er įgęt tilgįta, en mjög umdeild. Ętli Snębjörn įtti sig į aš ef tilgįtan er rétt, sem hann viršist telja, žį fellur jafnframt tilgįtan um hlżnun vegna aukins lķfsanda, sem hann hefur variš meš oddi og egg.

Snębjörn veršur aš fara aš įkveša hvaša tilgįtu hann styšur. Ef hann getur sżnt fram į įhrif El Nino/La Nina į hita-stig ķ Vestmannaeyjum, skal ég ķhuga alvarlega aš verša stušningsmašur hans.

Loftur Altice Žorsteinsson, 1.5.2008 kl. 00:33

33 Smįmynd: Snębjörn Gušmundsson

Myndir Snębjarnar eru bara snotrar, en žaš er alvarlegur galli aš sżna ekki rķkjandi vinda. Enn verri galli er algjör skortur į śtskżringum į žvķ hvers vegna sjįvar-massar, "heitari en venjulega" fęrast til. Žessi framsetning er lķklega einskis virši. Žótt einhversstašar sé "heitara en venjulega" er ekki žar meš sagt aš žaš hafi hin minnstu įhrif. Yfir eša undir getur veriš miklu heitara eša miklu kaldara og aš allar hreyfingar į svęšinu séu afleišing žess.

Jį, žér finnst framsetning einnar fremstu haffręšistofnunar heims į El Nińo straumnum &#132;einskis virši&#147;. Ég sé ekki aš žaš sé mitt vandamįl aš žś skiljir žetta ekki į mešan ašrir lesendur nį žessu vonandi. En jęja, ķ fyrsta lagi segir žetta viš myndina fyrir aprķl 2007:

In April of 1997, something interesting happened. El Nińos grow because of an unstable interaction between winds and the ocean that works like this: if the ocean warms in the center of the Pacific (where "D" is pointing to in the picture), then the winds tend to get weaker there. But when the winds get weaker, the ocean gets warmer. Then the winds get weaker still, and the process keeps going. For the current El Nińo, you first see this starting to happen around April of 1997.

Svo žś ęttir aš vita aš įstęšan fyrir hreyfingunum er nįkvęmlega eins og į myndunum, sem žś settir sjįlfur inn. Uppstreymiš fęrist austur til į Kyrrahafinu, vindarnir blįsa ķ žį įtt og draga yfirborš sjįvar og undirliggjandi efstu lög meš sér ķ žį įtt. Žś sagšir sjįlfur aš &#132;uppstreymiš [fęršist] langt til austurs og vestlęgir vindar [fengju] styrk og [hrektu] heitan yfirboršs-sjó til austurs.&#147; Passar žaš ekki lengur? Ef žś finnur loftžrżstingsgögn fyrir įriš 1997, sem hrekja žetta, lįttu mig žį endilega vita.

Sś hugmynd aš El Nino/La Nina stjórni mešal-hitastigi ķ andrśmi Jaršar er įgęt tilgįta, en mjög umdeild. Ętli Snębjörn įtti sig į aš ef tilgįtan er rétt, sem hann viršist telja, žį fellur jafnframt tilgįtan um hlżnun vegna aukins lķfsanda, sem hann hefur variš meš oddi og egg.

Nei, hugmyndin er ekki aš Sušurhafssveiflan stjórni mešal-hitastigi ķ andrśmslofti jaršarinnar, heldur žaš aš hśn hefur žau įhrif aš žaš koma óvenjulegir toppar og lęgšir, sbr. įriš 1998, sem var óvenjuhlżtt vegna El Nińo og 1999 og 2000, sem voru óvenjuköld vegna La Nińa. Į sķšunni žinni sagši ég um daginn aš &#132;El Nińo og samsvarandi La Nińa [vęru] gott dęmi um loftslagsfyrirbrigši į mjög stórum skala, sem [yllu] flökti ķ hitastigi andrśmsloftsins.&#147; Žaš žżšir ekki aš El Nińo og La Nińa stjórni mešalhitastigi ķ andrśmslofti jaršar, žau hafa einungis mikil įhrif į žaš. Undirliggjandi er aušvitaš enn hlżnunin vegna aukningar gróšurhśsalofttegunda.

Snębjörn veršur aš fara aš įkveša hvaša tilgįtu hann styšur. Ef hann getur sżnt fram į įhrif El Nino/La Nina į hita-stig ķ Vestmannaeyjum, skal ég ķhuga alvarlega aš verša stušningsmašur hans.

Žaš aš žś bišjir mig um aš sżna fram į įhrif Sušurhafssveiflunnar į hitafar ķ Vestmannaeyjum, sem er e-š um 8-10 žśsund kķlómetrum frį vesturströnd Sušur-Amerķku, segir mér ašeins žaš aš žś ert oršinn nokkuš sannfęršur um aš ég hafi rétt fyrir mér. Hvaš ęttu svona fįrįnlegar kröfur annars aš fyrirstilla? Žś bišur mig um žetta žvķ žś veist aš žaš getur enginn sżnt fram į įhrif Sušurhafssveiflunnar į hitastig hérna į Ķslandi og ert žess vegna nokkuš öruggur um aš žurfa ekki aš višurkenna aš ég hafi rétt fyrir mér. En veistu, nśna er ég bśinn aš hrekja fullyršingar žķnar um aš El Nińo sé bara tilfęrsla į heitum loftmössum og žś reyndir ekki einu sinni aš svara mér žegar ég hrakti fullyršingu žķna um gķfurlegan koltvķsżringsśtblįstur eldfjalla. Fer žetta ekki bara aš verša nokkuš gott af žinni hįlfu?

Snębjörn Gušmundsson, 2.5.2008 kl. 15:58

34 Smįmynd: Geir Įgśstsson

Kannski lokahnśturinn į žessari umręšu eigi aš vera: Margt er męlt, sumu er haldiš fram, en į endanum erum viš allir bara alsęlir ķbśar frjįlsra kapķtalķskra rķkja sem keyra į bensķnbrennandi bķlum og knżjum tölvur okkar meš ašgengilegri orku rafmagnsframleišandi orkuvera (sem żmist žekja land, bśa til žykka gufustróka og illa lyktandi gastegundum, dęla CO2 ķ nįlęgar plöntur eša  į einhvern annan hįtt raska svefni örfįrra gręningja-hippa sem bśa ķ pappakassa og prenta įróšur gegn öllu sem gerir lķfiš gott).

Geir Įgśstsson, 5.5.2008 kl. 18:24

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband